- mėšlinė
- mėšlìnė sf. (2); rš med. tiesioji žarna (intestinum rectum).
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
mėšlinė — mėšli̇̀nis, mėšli̇̀nė bdv. Mėšli̇̀niai rãtai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
mėšlinėti — 2 mėšlinėti, ėja, ėjo intr. menk. vaikštinėti, slampinėti: Mėšlinė[ja] patvartšaliais galvą nuleidęs Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
gaudė — gaũdė sf. (2) 1. Š, Skrd mėšlinė geltona musiukė. 2. (neol.) priebalsė: Tas rodbalsas (literas) skaido į balses (vocales), gaudes (consonantes) S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
musinas — mùsinas sm. (3b) 1. KI445, Ds didelė musė: Įskrido kažin koks mùsinas ir kad pradėjo burzguliuot Sb. 2. K dvėselinė, mėšlinė musė (Calliphora vomitoria). 3. musė patinas: Atskirk, kad geras, musią nuo mùsino Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
mėšlinis — 2 mėšlìnis, ė adj. (2) K, mėšlinis (1) Skp 1. susidedantis, susidarantis iš mėšlo: Mėšlinė žemė gaunama supūdžius mėšlą rš. ║ pagamintas iš mėšlo: Jei galima yra, aplaistyti sriutomis mėšlinėmis S.Dauk. 2. KII61, J vartojamas, pritaikytas… … Dictionary of the Lithuanian Language
mėšlinėti — 1 mėšlinėti, ėja, ėjo 1. žr. mėšluoti 1: Kad ir mėšlinėtas šmotas, ir auga riebi žolė, o karvė anos neėda Šts. 2. refl. vežti mėšlą: Ar jau mėšlinėjatės? (klausia mėšlą vežantį) Brs. mėšlinėti; apmėšlinėti; išmėšlinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
šiūmuoti — ךiūmuoti, uoja, ãvo (vok. schäumen) 1. tr. purenti, lyginti: Lysę šiūmuoja su šake mėšline Vlkv. Te, su grėbliu tai gerai šiūmuot – žemė tuoj pasidaro smulki Br. Prieš sėjant rasodą, reikia žemę šiūmuot, tai geriau digs Snt. 2. tr. žarstyti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
šūdmusė — sf. (1) Akm, Jrb vlg. didžioji mėšlinė musė: Uždaryk langą – šūdmusių priskrenda iš tvarto Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
mashlum — ˈmashləm noun ( s) Etymology: alteration (influenced by mash) (I) of earlier mesline maslin more at maslin : a crop consisting of a mixture of a cereal and a legume * * * mashlum Sc. form of maslin2 … Useful english dictionary
maslin — I. ˈmazlə̇n noun ( s) Etymology: Middle English, from Old English mæslen, mæstling; akin to Middle Dutch & Middle High German messinc brass 1. obsolete … Useful english dictionary